Kalbėdamos apie žalius pastatus su Suomijos laikų kolege Lucie, priėjome išvadą, kad žalių pastatų kalba kartais sunkiai suprantama tiems, kurie ja nekalba kasdien. Panašiai kaip aš moku kelias frazes prancūziškai ar ispaniškai (iš nuogirdų), taip ir keli pagrindiniai žalių pastatų terminai yra įstrigę žmonėms į atmintį: ekologija, sveikata, taupymas, fainai. Tiek žino beveik visi. Tik klausimas, ar tiek užtenka, kad suprastume, kas iš tiesų yra tie žali/ tvarūs pastatai?

Viena iš Lucie minčių buvo ta, kad žalių pastatų žodynas nėra draugiškas neįgudusiam vartotojui. Vien ko vertas trumpinys BREEAM! Kaip jį teisingai ištarti? Ką jis reiškia? Turbūt ir aš neiššifruočiau jo pažodžiui be google pagalbos, nors vartoju šį trumpinį kasdien. Arba tvarumas. Kas tai? Kur jį pamatyti, išgirsti, paliesti? Kuom jis matuojamas? Ar jis geras, ar blogas? Kas jį apskritai matė? Lucie nuomone, tai sutartinis žodis, kurį vartoja tvarumą pažįstantys žmonės, tačiau šis žodis mažai ką reiškia tiems, kurie jo nepažįsta. Tai kaip mums susikalbėti?

Pirmasis sprendimas yra tiesiog kalbėti daugiau ir platesnei auditorijai. Kad žalių pastatų turinys būtų matomas dažnai ir įvairiomis formomis, taip nuolat primindamas apie save. Taip pat būtina kalbėti universalia, visiems suprantama kalba – geriausiai per pavyzdžius, nuotraukas, video medžiagą. Panašiai, kaip bandome susikalbėti nuvykę į šalį, kur vietiniai nekalba nei viena mums žinoma kalba 🙂 Aš tokį metodą taikau susitikimuose su klientais, paskaitose, blog’e. Ne todėl, kad galvoju, jog žmonės nėra matę žalio stogo, o todėl, kad per vaizdą informacija lengviau įsimena. Tarsi be pastangų. Sausų teorijų jau atsivalgėm studijų metais… Man noras dirbti su žaliais pastatais irgi atėjo ne iš knygų, o bendraujant su tvarumu užsidegusiais žmonėmis, lankantis tokiuose pastatuose. Sakoma, geriau vienąkart pamatyti, negu tūkstantį kartų išgirsti. O jei pamatytume daugiau vieną kartą? 🙂

Be to, tie, kam teko susidurti su žaliais pastatais, dalyvauti jų sertifikavimo procese pagal LEED ar BREEAM, jau patyrė, kad sutrumpinto kelio į tvarumą nėra. Ir tas kelias link jo veda per specifinių terminų džiungles, techninių reikalavimų labirintus ir popierizmo kalnus. Kaip Himalajuose neišsiversi be šerpų pagalbos, taip ir sertifikuojant pastatą reikalingas auditorius-projekto koordinatorius. Jis ne tik veda projektą į priekį per sertifikavimo procesą, bet ir padeda susikalbėti visiems tuo keliu einantiems – projektuotojams, statytojui, savininkui, nuomininkams, sertifikatą išduodančioms organizacijoms…

Citata iš Ecobuild 2017 parodos

Kadangi originalūs BREEAM ir LEED reikalavimai surašyti anglų kalba, neretai tenka pasitelkti kūrybiškumą, kad juos suprantamai ir teisingai išverstume į lietuvių kalbą. Iš esmės ir žodis „tvarumas“ lietuvių kalboje atsirado siekiant perteikti angliško žodžio Sustainability reikšmę. Sutinku, kad jis nėra tobulas vertinys, tačiau mums jis reikalingas, kad tvarūs pastatai įsigyventų Lietuvoje. Kitos alternatyvos – žalias, darnus – irgi naudojamos kaip sinonimai, bet atspindi šiek kitus to paties žodžio Sustainability aspektus.

Tuo tarpu žalių pastatų specialistai sako, kad be techninių terminų sunku perteikti mintį, ir tam tikras bazinis žodynas yra reikalingas. Kol kas nesimato ženklų, kad LEED ar BREEAM eitų paprastėjimo keliu. Greičiausiai to ir nebus, nes technologijos nuolat tobulėja, auga pastatų naudotojų lūkesčiai ir ilgainiui tvarumas tampa vis sudėtingiau įgyvendinamas. O kadangi būtent mes, pastatų auditoriai, esame tarpinininkai tarp LEED, BREEAM organizacijų ir pastato komandos (projektuotojai, statytojai), tai mums ir tenka šiuos techninius reikalavimus „versti“ į vienai ir kitai pusei suprantamą kalbą.

Žinoma, norėtųsi, kad žalių pastatų kalba paprastėtų, ir palengvintų mūsų visų bendravimą šią tema, bet kol kas taip nėra. Vieni įsispyrę laikosi savo specifinių terminų, o kiti tiesiog atsisako per daug sukti galvą, kad juos suprastų. Tačiau kaip pasakė mano kolegė Lucie, tvarūs pastatai bus visuomet lyginami su netvariais, siekiant išsiaiškinti, ar/kuom jie geresni. Todėl žalioji žinutė tiesiog privalo būti aiški ir lengvai suprantama. Kaip pasakė Albertas Einšteinas, jei negali to išaiškinti vaikui, vadinasi, ir pats to gerai nesupranti 🙂