Kovo pradžioje kasmet vyksta Ecobuild paroda Londone, kurioje net tris dienas nuo ryto iki vakaro šurmuliuoja žalių pastatų mugė ir paskaitos, aplankomos daugybės žmonių iš Europos šalių, ir net iš Kinijos. Šiemet kaip niekad anksčiau daug kalbėta apie sveiką ir įkvepiančią darbo aplinką, kurią sukuria tvarūs pastatai. Į kurią paskaitų sekciją benueisi – apželdinimo sprendiniai, energetika, bendro pobūdžio temos – visur daugiausia kalbėta apie žmogų, nes tai jam statomi pastatai. Tai jo gerovei skirti technologiniai išradimai, mokslinių tyrimų rezultatai ir kiti tvarumo receptai.

Ecobuild’o šurmulys

Toks persiorientavimas nuo resursų taupymo į žmonių gerovę tampa iššūkiu, nes jo nebepamatuosi sutaupytais eurais, kilovatais ar litrais. Kuom gi ją matuoti? Taip, sumažėjusį darbuotojų sergamumą galima įvertinti ligos nedarbadienių skaičiumi, kas vėliau susiveda į sutaupymą eurais. Arba kolektyvo pasikeitimo dažnį. Kuo rečiau keičiasi darbuotojai, tuo mažiau nuostolių dėl to patiriama. Dauguma kompanijų tą jau skaičiuoja:

Pastatų tvarumo įtaka įmonės finansams, matuojant darbuotojų sergamumu ir darbovietės keitimo dažniu

Tačiau jei žaliame pastate žmonės jaučiasi gerai ir neserga ar neišeina į kitą darbovietą, kaip įvertinti geresnės darbo aplinkos naudą? Dažniausiai minimas rodiklis – išaugęs žmonių darbingumas. Tačiau kaip jį objektyviai pamatuoti, jei darbas protinis/ kūrybinis/ vadybinis…? Ecobuild‘e tikėjausi išgirsti atsakymą į šį klausimą. Ir išgirdau.

Žmogaus gerovė tvariuose pastatuose matuojama vertinant jų savijautos pasikeitimą „prieš“ ir „po“

Pagrindinis įrodymų rinkimo įrankis – darbuotojų apklausos. Jos atliekamos „prieš“ ir „po“. Prieš – senajame biure, po – naujajame. Arba iki pokyčių/ renovacijos ir vėliau – atsinaujinusioje darbo aplinkoje.  Žmonės mažiausiai dusyk atsako į klausimyną, apie tai, kaip jie vertina savo fizinę savijautą, supantį emocinį mikroklimatą, bendravimo su kolegomis galimybes, (ne) patogumus darbo vietoje, asmeninį darbingumo lygį, t.t.

Dauguma tų klausimų prasideda „Kaip galvojate/ jaučiate/ vertinate…?“. Todėl natūraliai susidaro įspūdis, kad tvarumas žmonių gerovės kontekste yra visų pirma psichologija. Jis tiek naudingas, kiek turi įtakos žmonių savijautos pagerėjimui „prieš“ ir „po“. Mano nuomone, tai nėra blogai, nes iš esmės visi tie pagerinimai ir skirti tam, kad žmogus geriau jaustųsi ir našiau dirbtų. Gaunasi win-win situacija, kai abi pusės laimi. Darbuotojas gauna sveikatą ir gerą savijautą (kurią naudoja ne tik darbe), o darbdavys – finansinius rezultatus.

Tvarumo įtaka darbo vietoje prieš ir po pokyčio

 

Tačiau suvokus šį psichologinį žalumo efektą, man iškilo dar pora klausimų:

Jei žalumas = psichologija, tai gal užtenka butaforinio žalumo? Veiktų visai kaip placebas. Jei žmonės patiki, kad jų darbo aplinka tapo sveikesnė, patogesnė, ir palankesnė jų darbui, tai jie pradeda dirbti geriau, ar ne? Toks triukas suveikia rinkose, kur apie žalumą nėra pakankamai informacijos, ir žmonės neturi galimybių atskirti, kas tikra, o kas ne, nes aplinkoje tiesiog nėra gerų pavyzdžių. Galvoju, kad Lietuva vis dar yra tokioje rizikos zonoje, nes pas mus yra visko – ir tikrumo, ir blizgesio. Reikia laiko, kad žmonės išmoktų atskirti pelus nuo grūdų.

Žalumo įtaka „po“ labai priklauso nuo to, kiek blogai buvo „prieš“. Esu dirbusi įvairiomis sąlygomis ir gerai atsimenu karštas vasaros dienas biure be kondicionieriaus, kai būdavo taip tvanku, kad suprakaitavusi ranka slysdavo nuo stalo… Apie kokį darbo našumą tuomet kalbėti? Iš tokio biuro patekus į kitą, kuriame yra kondicionierius ir pakankamai šviežio oro, pagerėjimo procentas būtų ženklus. Net papildomų priemonių (augalų, geriamo vandens čiaupų, poilsio erdvių įvairovės…) nereikėtų wow rezultatui pasiekti. Kas kita, jei senoji darbo aplinka jau buvo visai neprasta. Tuomet ženkliam pokyčiui pasiekti reikia papildomų efektų, ką ir matome šviežiausiuose biuruose. Klausimas tik, ar tokia investicija racionali ir kokią naudą ji iš tikrųjų sukuria?

“Pagerėjimas” biurui tapus žaliu

Koks žalumo poveikio laikotarpis? Ar jis neišgaruos žmonėms pripratus prie naujos, geresnės darbo aplinkos? Sako, prie gero greit priprantama. Tai klausimas, kiek ilgai darbuotojas džiaugsis naujovėmis ir po kiek laiko tai jau taps jam įprasta? Kaip pasiūlė vienas Ecobuild seminarų dalyvis, gal verta atlikti ir trečiąją apklausą po kokių metų naujame biure. Kad sužinotų, ar pasitenkinimo lygis vis dar aukštas, ir kokią išliekamąją vertę žalumas sukūrė žmonėms. Manau, tai paskatintų pereiti prie mažiau subjektyvių žalumo naudos vertinimo kriterijų. Nes psichologija yra psichologija. Šiandien žmonėms gerai, o rytoj – dar nežinia. Ir pasikliauti vien tik jausmų termometru, ko gero, ganėtinai naivu. Gal kitų metų Ecobuild‘e išgirsiu apie tai daugiau 🙂