Šis straipsnis yra pirmoji straipsnių serijos 8 pastatų tvarumo kategorijos – įrašų serija dalis.

ENERGIJA

Tikslas – užtikrinti taupų energinių resursų naudojimą ir mažesnes eksploatacines išlaidas.

Kaip tai pasiekiama?

  • Efektyvūs ŠVOK (šildymo, vėdinimo, vėsinimo) inžinerinės sistemos.
  • Efektyvus apšvietimas:
    • LED vietoj fluorescencinių, kaitriųjų lempų,
    • Automatinis apšvietimo valdymas. Dėka judesio/būvio jutiklių apšvietimas įjungiamas tik patalpoje esant žmonių. Dienos šviesos sensorių pagalba apšvietimas prisitaiko prie patalpos natūralios apšvietos lygio, „dimeriuojasi“ ar išsijungia, kai patalpoje užtenka natūralios šviesos. Lauko apšvietimas, turintis valdymą su laiko rele, įsijungia ir išsijungia pagal grafiką, tik tuo metu, kai jo reikia.
  • Inžinerinių sistemų ir įrenginių apskaita. Kai bendro naudojimo elektra, apšvietimas, liftai, elektromobilių įkrovimas ir kt. elektrą vartojančios sistemos turi vieną, bendrą visam pastatui apskaitą, galima tik nuspėti ir grubiai apskaičiuoti, kuri sistema/įrenginys kiek vartoja. O kai jos turi atskiras apskaitas, yra žinomi faktiniai suvartojimai, identifikuojami pikiniai periodai ir mažo aktyvumo laikas. Turint tokią informaciją, galima priimti taupymo sprendimus:
    • kuriuos neefektyvius įrenginius laikas pakeisti naujais, nes galima palyginti turimų įrenginių efektyvumą su kitais panašiais ir įvertinti sutaupymo potencialą,
    • kuriai įrangai reikėtų pakeisti veikimo nustatymus (pvz., sumažinti į patalpą tiekiamo oro kiekius naktį arba vėdinimo kamerą iš viso išjungti naktimis, savaitgaliais ir per šventes),
    • Edukuoti pastato naudotojus, jei pagal suvartojimo skaičius matyti, kad jų elgsena galėtų būti tvaresnė (pvz., biure vienu metu veikia ir šildymo, ir vėsinimo sistemos).
  • Nuomininkų ir funkcinių zonų apskaita. Vėlgi suvartojimo sekimas ir žinojimas suteikia galimybę pritaikyti taupymo priemones, tolygiau paskirstyti energijų „krūvį“ pastate.
  • Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Galimybė dalį pastato energinių poreikių padengti iš saulės, vėjo, kt. energijos, o ne iškastinio kuro, lemia mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir didesnę nepriklausomybę nuo „tinklinės“ energijos kainų.