Tvaruolis sveikuolis (3)

Vanduo Lietuvoj tikrai brangiai nekainuoja ir jo turim pakankamai. Tačiau kitose pasaulio šalyse gėlo vandens nuolat mažėja ir jau garsiai kalbama, kad ateityje karai vyks jau ne dėl naftos, o būtent dėl vandens. Kad ir Barselonos pavyzdys. Pernai vasarą keletą dienų buvo ribojamas vandens tiekimas gyventojams (tiekiama tik tam tikromis valandomis), nes jo tiesiog neužteko miesto poreikiams patenkinti. Taigi vandens stoka ne taip toli, kaip galvojame… Mokytis tvariai naudoti vandenį reikia jau šiandien.

Taupymas prasideda nuo vartojimo mažinimo.

Svarbiausia – mažinti geriamo vandens suvartojimą, nes jo išgavimas ir pristatymas į pastatą reikalauja kitų išteklių naudojimo. Ir šiaip reikia pratintis geriamą vandenį naudoti pagal paskirtį, nesvarbu, kad jo pas mus netrūksta. Tai kaip taupyti? Kadangi Lietuvoje geriamas vanduo naudojamas buitinėms reikmėms, tai visų pirma reikia įrengti dvigubą WC nuleidimo mygtuką. Nes didelis mygtukas skirtas „dideliam“ reikalui ir naudojamas rečiau, o mažas – „mažam“ ir spaudžiamas dažniau. Jei yra tik viengubas mygtukas, tai koks bebūtų reikalas, vis tiek spaudi didelį. Pastebiu, kad seniau įrengtuose pastatuose yra būtent tokie mygtukai. Net prekybcentriai dar ne visi perėjo prie dvigubo nuleidimo, nors lankytojų srautai juose dideli.

Geroji praktika yra 4l didelis nuleidimas ir 2l mažas. Naujiems pastatams tokia norma ne kliūtis, nes rinkoje yra efektyvių WC prietaisų pasirinkimo, ir išmanantys statytojai jau renkasi tokius. O senesniuose pastatuose galima įsidėti srauto ribotuvus (plačiau žinomus, kaip tarpines) srauto sureguliavimui. Arba kai to neužtenka, tenka keisti ir bakelį, ir keramiką, nes senesni WC modeliai nebuvo pritaikyti vandens taupymui. Juk atrodė, kad ko ko, bet šalto vandens taupyti nereikia, o ypač „valdiško“ (t.y. to, už kurį nemoki) 🙂

Dar vienas svarbus momentas – rankų plovimo čiaupai ir dušo galvutės. Daug vandens per juos išbėga tuščiai, nes srovės stiprumas dažniausiai nelemia trumpesnės naudojimo trukmės. Juk nenusiplausi rankų penkis kartus greičiau dėl to, kad vandens srovė super stipri. Kartais būna net priešingai, nes vanduo mėgsta taškytis 🙂 Taigi srovės tėkmę reikia reguliuoti taip, kad mums būtų komfortiška naudotis, bet vandens būtų naudojama mažiau. Šiuolaikiniai čiaupai turi oro pamaišymą, kuris plačiau „paskleidžia“ vandenį ir  atrodo, kad jo bėga daugiau.

Taip pat į čiaupus dedami srauto ribotuvai (tarpinės), kurios susiaurina vandens pratekėjimo diametrą ir todėl vanduo išteka su didesne jėga. Pojūtis toks pat – kad vandens kiekis didelis. Nors tai tik „optinė apgaulė“. Tokių sprendimų gali pasiūlyti praktiškai kiekvienas vandens prietaisų pardavėjas.

Taigi taupus čiaupas turėtų naudoti iki 6l/min. Esu mačius pardavime ir 5l/min, ir net 4.7l/min jau gamina. Bet šio dar nesu bandžius, tai negaliu patvirtinti, kaip veikia. O 6l/min per akis. Dušai irgi turėtų naudot iki 6l/min, kaip ir čiaupai. Nors daug kam atrodo, kad kaipgi nusiprausiu po tokiu silpnu dušeliu?? Bet iš tikrųjų tinkamai pagamintas gaminys pilnai patenkina poreikius ir galvą išsiplaut su tokiu dušu tikrai galima. O vonia prie vandens taupymo neprisideda, nes nusipraust galima su žymiai mažesniu kiekiu. Bet ji ir skirta daugiau ne švarai, o malonumui. Saikingai naudojant tvarumui labai nenusižengia 🙂

Daug vandens suvartoja ir buitinė technika – indaplovės, skalbimo mašinos. Jas taipogi reiktų rinktis taupesnes. Taupios indaplovės yra tos, kurios per ciklą sunaudoja iki 10l vandens. Didžioji dalis šiandien parduodamų indaplovių jau yra taupios, o tarp senesnių modelių pasitaiko naudojančių 15-17l. Taupių skalbimo mašinų limitas – 60l/ciklas. Mano naujas bosch‘as, pavyzdžiui, naudoja tik 40l/ciklą, skalbiant su eko programa. Akivaizdu, kad tobulėjant technikai, tą patį rezultatą galima pasiekti su mažesniu resursų kiekiu, todėl verta pasvarstyti buitinės technikos atnaujinimo klausimą.

Tai tiek apie vandens taupymą pastato viduje. Apie lauko vandenį pratęsiu kitąkart.

Ai, ir dar pastebėjimas, kad eko programos, dvigubas WC mygtukas ir kt. naujovės yra sugalvoti ne dėl vaizdo, o tam, kad jais naudotumėmės 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *