Tvarumo kategorijos: susisiekimas (2)

Tęsiu temą apie susisiekimą tvariuose pastatuose.

Kaip minėjau, didžiausia neigiama įtaka aplinkai daroma, kai vienas asmuo važiuoja tradiciniu, iškastinį kurą naudojančiu automobiliu. Ar atkreipėte dėmesį, kad mūsų gatvėse dažniausiai matom būtent tokį susisiekimo būdą? Todėl sveikintina yra visa kita, kas turi mažesnį poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, tvaruoliuose yra laukiami elektromobiliai. Jiems įrengiamos pasikrovimo stotelės ir/ar rezervuojamos patogesnės, arčiau įėjimo esančios parkavimo vietos. Ten, kur parkavimas mokamas, elektromobiliams galima taikyti nuolaidas arba siūlyti parkuotis nemokamai.

Elektromobilių parkavimo vietos su pasikrovimo stotele biurų pastate Olandijoje
Elektromobilių pasikrovimo stotelės Norvegijos šiaurėje

Tiesa, atsiranda ir elektrinių dviračių. Kaip sakė vienas olandas LŽPT išvykos į Amsterdamą metu, elektriniai dviračiai skirti tiems, kas ką tik iškeitė mašiną į dviratį, bet dar neįgavo dviratininko formos 🙂 Gal ir taip. Bet, manau, ir pažengę dviratininkai būtų visai nieko prieš į kalniuką įlėkti be pastangų… Ypač, kai tvariam pastate yra, kur jį pasikrauti.

Elektrinių dviračių pasikrovimo stotelė biurų pastate Olandijoje
Elektrinių dviračių pasikrovimo stotelė kitam biurų pastate Olandijoje

Tokia tvari infrastruktūra žavi, tačiau neapsigaukite. Kartais marketingo tikslais yra įrengiama pora rozečių ir deklaruojama, kad ojojoj, kaip mes mylim dviratininkus ir va, net padarėm, kur elektrinius pasikrauti. Bet tuo pat metu trūksta paprastų dviračių stovų ar dušų (apie ką, aišku, nutylima). Taip kad išgirdus kokį marketinginį kabliuką, reikia atkreipti dėmesį, ar yra išpildyti pagrindiniai reikalavimai, o ne tik žaidžiama su papildomais dekoratyviniais sprendiniais. Pavyzdžiui, mano aplankytuose biurų pastatuose Olandijoje (iliustracijose aukščiau) yra skirta daug vietos tradiciniams dviračiams, o elektrinių pasikrovimas – tik papildoma „paslauga“ darbuotojams. Taigi tvariam pastate prioritetas skiriamas funkcionalumui r realiems naudotojų poreikiams.

Taip pat yra sveikintina iniciatyva važiuoti į darbą ne vienam, nes kai automobiliu važiuoja du ir daugiau žmonių, tai jau tvarus važiavimas. Kaip išversti „carpool“ ir „rideshare“ į lietuvių kalbą net nežinau. Važiavimo dalinimasis? Sutelktas važiavimas? Bendra kelionė? Kelionė su pakeleiviais? Na, reikės pasukti galvą. Nes tvarumo sąvokas ir terminus kuriame mes, su tvarumu dirbantys žmonės. Kokį terminą taikysim savo praktikoje, toks ir prigis. Taigi galite siūlyti savo variantus, jei kažkam ateis į galvą gera mintis. Ačiū 🙂

Beje, taksi ir uber‘is, kuris atvažiuoja paimti būtent tavęs, nėra tvari susisiekimo priemonė. Nes jei ne tu, tas automobilis nebūtų važiavęs to atstumo. Gaunasi praktiškai tas pats, kas važiuotum pats vienas su savo automobiliu. Pavėžėjimo paslaugos daugiau susijusios su daiktiškumo mažinimu, kas irgi yra tvaru. Bet kai tavęs paimti atvažiuoja specialiai, o ne pakeliui, tai jau nebe tvarus važiavimas. Nebent, važiuojate ne vienas. Tuomet keleivių skaičius šią kelionę „persveria“ į tvarumo pusę.

Taipogi yra ir „netiesioginių“ kelionių automobiliu mažinimo priemonių. Pavyzdžiui, darbas iš namų, kuo aš dažnai naudojuosi, jei tą dieną laukia susitikimai netoli namų. Kai kurios užsienio įmonės taip pat taiko sutrumpintą darbo savaitę. Pavyzdžiui, Suomijoje darbo savaitė – 37.5 val. Na, bent jau taip buvo, kai ten gyvenau ir dar nebuvo krizės. Turėjau galimybę tas valandas atidirbi ne per penkias, o per 4 dienas. Gaudavosi ilgesnės darbo dienos, bet jų buvo mažiau. Aišku, su mūsų lietuvišku 40val./sav. režimu trumpinti darbo savaitę būtų keblu, nes namo grįžtume tik miegoti 🙂 Tiesa, dar nepaminėjau telekonferencijų, kas dažniausiai yra paprastas „susiskaipinimas“, kuris leidžia susisiekti su klientais ar kolegom per atstumą ir išvengti važiavimo pas juos.

Ir dar paskutinė mintis apie transportą. Ne visai apie tai, bet “į temą”. Mums prekes ar paštą pristatantys kurjeriai sudegina daug kuro, nes nuolat zuja mieste ir lekia pas mus net dėl vieno siuntinuko. Dėl to tvaruoliai turėtų planuoti savo pirkimus ir pirkti rečiau, bet didesnius kiekius, kad pristatymo paslaugų prireiktų rečiau. Taip pat galima atsisakyti popierinių dokumentų siuntimo ir keisti juos elektroniniais. Žinoma, sutartį pasirašyti ir ranką paspausti norisi gyvai, bet ir tą galima padaryti priderinus prie ”darbinio” susitikimo 🙂

Ir apskritai, apgalvojimas ir planavimas turbūt vienos geriausių tvaruolio savybių…

Vienas atsakymas į “Tvarumo kategorijos: susisiekimas (2)”

  1. „Bendra kelionė“ man patinka :). Kažkaip jaukiai skamba.

    Žinai, niekad nesusimąsčiau dėl tų siuntinių ir to kaip paštas kursuoja nuo vieno namo prie kito, nešdamas po vieną laišką… oi kiek dar daug mes galime patobulėti, jei tik daugiau apgalvotume kaip keliausime, su kuo, kaip pirksime, kaip pasirašysime…

    O dėl to, kad keistai į tave žiūri, jei nevairuoji mašinos – aš irgi pavadinčiau šių dienų vis dar vešinčia liga. Kūnas skirtas judėti ir vaikščioti!! Taip taip! Jis neskirtas sėdėti ir išties visai neskirtas darbui prie kompiuterio 8val per dieną. Tad aš labai UŽ tai, kad EITI pas klientą, o ne važiuoti, kad pasikalbėti nuėjus GYVAI, o ne rašyti ar skambinti… Atrodo prabanga tampa viskas, kas anksčiau buvo norma. Štai kaip išsigimė pasaulis… Mokame brangiau už tai, kas mums atrodo ir taip priklauso: švieži, ŠVARŪS (ekologiški), naminiai produktai… Išsiplečiau gal, bet manau supratai mane. Gerai, kad vis daugėja žmonių kurių apie tai pagalvoja ir netingi pasakyti savo nuomonės. Gal išvirs ji į ką nors ateityje?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *