Tvarumo daigeliai Vilniuje

Tvariems pastatams skinantis kelią Lietuvoje, skeptikų tik daugėja. Esą, žali pastatai – tai salos pilkoje niūroje tikrovėje, todėl dažnai atrodo utopiški. Na, tiesos tame yra, nes į tuos pastatus keliasi juk tie patys žmonės, kurie dar vakar gyveno kaip visada, ir per vieną naktį tikrai nepakeitė savo įpročių ir suvokimo apie sveikatą, gerbūvį, aplinką. Viskam reikia laiko, tai natūralu. Todėl noriu pasidalinti savo pastebėjimais iš tos pilkos kasdienybės. Lai geri pavyzdžiai mus įkvepia, o ne tokie geri primena apie neišnaudotas galimybes ir skatina kitąkart daryti kitaip – geriau.

Pėsčiųjų saugumas. Automobilizacijos lygiui Lietuvoje augant, pėstiesiems lieka vis siauresni takeliai… O kartais jų net nėra! Tuomet tenka „ieškoti kelio“ link įėjimo į pastatą per parkavimo aikštelę, gatvės pakraščiu ar šonais glostant pastato sienas. Todėl bent toks sprendinys jau nuteikia maloniai:

Kai nėra šaligatvio, gelbsti bent tokia pėsčiųjų juostelė

Rūkymo vieta. Suprantama, kad rūkymo vieta neturėtų būti metras nuo paradinio įėjimo į pastatą, nes juk rūkome ne visi. Todėl visada apsidžiaugiu, pamačius, kad rūkymo vieta padaryta tolėliau nuo pagrindinio žmonų srauto. Kad ir šiuo atveju (foto žemiau). Tik tiek, kad nereikėjo užtverti viso šaligatvio…

Rūkymo vieta „už kampo“, toliau nuo pagrindinio įėjimo į pastatą

Kalbant apie tabako dūmus, svarbu kad jų nebūtų ne tik prie pagrindinio įėjimo į pastatą, bet ir arti atsidarančių langų. Turbūt daug kam pažįstama situacija, kai dirbi dirbi, atsidarai langą ir pakvimpa rūkalais, nes kažkas apačioje sustojo parūkyti. Taigi šioje foto – geras rūkymo vietos atitraukimo nuo pastato pavyzdys:

Rūkymo vieta už pastato, toli nuo langų (būdelė kairėje)

Ir dar viena foto, kuria negaliu nepasidalinti, nes pati vaikštau pro tas duris keliskart per savaitę. Viename kadre telpa įėjimas į Sveikatingumo (?) klubą, rūkymo vieta, apgailėtini dviračių stovai ir tirštas automobilių debesis… Kaip bebūtų gaila, bet mūsų sveikata ir gerovė yra tik mūsų pačių reikalas ir atsakomybė. Sveiki žmonės tokiom įstaigom pelno neneša, tai ir jų aplinka atitinkamai „sveikatinga“. Aš laišką šiai įstaigai jau parašiau. Kviečiu tą padaryti ir kitus lankytojus, nes be mūsų iniciatyvos pokyčių teks laukti ilgai.

Įėjimas į Sveikatingumo (?) klubą

Žaluma aplink pastatą. Vietos stoka yra didelė miestų problema, nes taupant erdvę (tiksliau maksimaliai išnaudojant ją užstatymui), lieka labai mažai galimybių įterpti ką nors žalio. Todėl jei nėra vietos tikrai, laisvai žalumai, tai bent žalias intarpas betone gelbsti situaciją:

Apželdinta parkingo siena
Miesto medis. Geriau negu nieko, bet to žalio ploto galėtų būti daugiau 🙂

O štai toks sprendinys kelia liūdną šypseną. Kam iš viso reikėjo dėti ažūrines (su tarpeliais) plyteles, jei jas po to užpylė žvyru? Na, sako, kad taip praktiškiau ir žolės kuokštai nestyro išlindę virš plytelių. Tačiau aš galvoju kitaip, todėl po šia foto pridedu ir kitą iliustraciją, kad žolė ir plytelės gali puikiai atrodyti kartu 🙂

Neišnaudota apželdinimo galimybė ažūrinėse trinkelėse
Ažūrinės plytelės su žolės „užpildu“

Atliekų rūšiavimas. Ne paslaptis, kad rūšiavimo šiukšliadėžės neretai būna butaforinės. Atseit kaip ir rūšiuojam, bet po to valytoja viską sumeta į vieną maišą ir išmeta į paprastą konteinerį. Todėl vieną rytą mane labai nudžiugino šis vaizdas. Laukiau prie vieno biuro įėjimo durų, kol ateis manęs pasitikti, kai iš gretimo biuro išėjo atliekų tvarkytojai nešini gražiai išrūšiuotų biuro atliekų maišais. Popierius prie popieriaus, plastikas prie plastiko. Tai įrodo, kad viskas įmanoma, kai yra noro 🙂

Atliekų rūšiavimas biure Vilniuje

Gatvės išmintis. Pabaigai šmaikštus, bet praktiškas užrašas Žirmūnuose. Nors ir nepuošia miesto, bet vis tiek smagu, kad primena, jog mums nereikia cheminių priemonių, galime naudoti natūralias 🙂

Praktinis patarimas ant gatvės stendo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *