Tęsiu temą apie pastatų tvarumo standartus ir sertifikatus.

 

AR TVARIŲ PASTATŲ STANDARTAI SKIRSTOMI PAGAL PASTATO PASKIRTĮ?

Taip. Ankstesniame įraše rašiau, kad būna naujos statybos standartai ir jau pastatyto, eksploatuojamo pastato standartai (pagal pastato gyvavimo etapą). Standartai taip pat yra pritaikyti ir skirtingoms pastatų paskirtims. Juk biuras daugeliu atžvilgių skiriasi nuo sandėlio, o daugiabutis namas nuo prekybos centro. Tiek tam pastatui reikalinga infrastruktūra, tiek energijų suvartojimo ir eksploataciniais ypatumais, tiek juose dirbančių, gyvenančių, besilankančių žmonių poreikiais ir lūkesčiais. Pavyzdžiui, LEED standartas yra smulkinamas į prekybinių pastatų (angl. Retail), mokyklų (angl. Schools), sandėliavimo paskirties pastatų (angl. Warehouses), viešbučių (angl. Hospitality), duomenų centrų (angl. Data Centers) – čia apie tuos pastatus, kuriuose yra didžiulės serverinės su begale kompiuterinės įrangos, kuri vartoja turbo didelius energijos kiekius ir turi būti gausiai vėsinama.

Dar yra standartų miestų kvartalų ar infrastruktūros planavimui, kas svarbu rengiant didesnės apimties projektą, kai norisi ne tik vieną kitą tvaruolį „įsodinti“ į aplinką, bet ir aplinkinę teritoriją (miesto rajoną) paversti tvaria. Tas ypač populiaru užsienyje, kai pertvarkomas ištisas kvartalas, kokia nors buvusi pramoninė ar uosto zona yra keičiama į gyvenamosios ir komercinės paskirties mišinį. Apleista miesto dalis atgimsta naujam gyvenimui, atnaujinant pastatų būklę ir pritaikant ją kitai funkcijai, sukuriant jame reikalingą socialinę infrastruktūrą – darželius, mokyklas, paslaugas, išsprendžiant transporto ir žaliųjų zonų klausimus. Ir visa tai daroma prisilaikant tvarumo principų!

Individualūs gyvenamieji namai irgi gali būti vertinami. Kadangi jie yra mažesni nei kiti pastatai, daro mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, lyginant su kitų paskirčių pastatais, tai ir jų sertifikavimo procedūros yra paprastesnės. Individualiems gyvenamiesiems namams sukurtas atskiras, lengvesnis LEED for Homes standartas. O štai BREEAM „šeimoje“ tokio atitikmens dar nėra, motyvuojant būtent tuo mažesniu aplinkai daromu poveikiu.

 

KUO SKIRIASI BREEAM IR LEED?        

Manęs dažnai klausia, kuo skiriasi BREEAM ir LEED standartai? Iš tiesų jie labai panašūs. Nes kalba apie tuos pačius dalykus, skiriasi tik formatas, reikalavimų išdėstymas, sertifikavimo procedūra. BREEAM yra kilęs iš Jungtinės Karalystės ir paremtas europietiškom normom ir standartais. Aišku, jis, kaip ir kiti tvarumo standartai, reikalauja daugiau, negu normos, nes tvarumas paremtas gerąja praktika (angl. Best practice). Įprastinę praktiką ir taip visi privalo vykdyti, tam tvarumo standartų nereikia.

O LEED yra amerikietiškas ir jo įgyvendinimas paremtas amerikietiškais standartais su išimtimis Europai, Azijai, Pietų Amerikai t.t. Taip sakant, jis užduoda „amerikietišką toną“, bet dažniausiai leidžia daryti taip, kaip mes savo krašte darom – pagal europietiškus standartus, reglamentus, procedūras. Kai kuriais atžvilgiais  tai net palanku projektams Europoje, nes kai kurie amerikietiški reikalavimai yra lengvesni. Bet pasitaiko ir iššūkių, ypač kas liečia sertifikuotas statybos ir apdailos medžiagas, įrangos techninę dokumentaciją. Nes pas mus dar ne visko yra, ko reikalauja LEED. Bet siekiant sertifikato ir nebūtina vykdyti visų 100%. Galima siekti kad ir 70%. Ir tau jau labai daug  🙂

Tvarumo standartas – žymiai daugiau negu įprastinė norma, kurią ir taip privaloma vykdyti. Tvarumas paremtas geriausia tarptautine praktika.

 

O LIETUVOS PASTATŲ TVARUMO VERTINIMO SISTEMA?

Taip, ši vertinimo sistema pagaminta Lietuvoje, bet nemanykite, kad jos reikalavimai lengvai įvykdomi. Nieko panašaus. Šios vertinimo sistemos reikalavimai tokie pat aukšti, kaip ir tarptautinių standartų, vertinimo kriterijai irgi panašūs. Tačiau pati vertinimo procedūra yra paprastesnė. Dėl to sertifikavimas vyksta greičiau ir kaštai taip pat mažesni. Kita vertus, šio sertifikato „galiojimo ribos“ irgi ribotos, nes užsienyje jo nežinos. Tačiau tiems kurie žaidžia tik Lietuvos rinkoje, ir nori pasitikrinti savo lygį, ši sistema yra geras ir palyginus nebrangus įrankis.

 

DILEMA: BREEAM AR LEED?

Kalbant apie tarptautinius sertifikatus, klientai kartais manęs klausia, kodėl vienose šalyse populiaresnis BREEAM, o kitose LEED? Kas tai lemia? Na, tiesiog taip susiklosto aplinkybės. Pagal to regiono pagrindinius statybos ir nekilnojamo turto sektoriaus veikėjus, jų pasirinkimus, “madas”, nes sekėjai prisitaiko prie lyderių užduodamo “tono”. Įtakos turi ir Žaliųjų pastatų tarybos veikla (angl. Green Building Council ), tokios tarybos įsteigtos daugelyje pasaulio šalių.  Taigi LEED’inė arba BREEAM’inė aplinka susiklosto istoriškai. Tarkim Suomijoje vyrauja LEED, o Jungtinėje Karalystėje – BREEAM. Tačiau tai nereiškia, kad šie du standartai nedraugauja. Praktiškai kiekvienoje šalyje yra ir tokių, ir tokių pastatų. Kartais net vieną ir tą patį objektą sertifikuoja pagal abu standartus, siekiant dvigubai patvirtinti jo tvarumą.

O kokį standartą rinktis, kai šalies “aplinka” nėra aiški? Pasirinkimas priklauso nuo konkretaus objekto tikslų. Kokie galimi investuotojai? Kuriuo standartu jie vadovaujasi? Kokie bus nuomininkai, kokio standarto jie, tikėtina, reikalaus? Kuris standartas parankesnis statybos ir projektavimo komandai? Ar rinkoje yra patikimų vertintojų, kurie padėtų sėkmingai įgyvendinti vieno ar kito standarto reikalavimus? Ir taip toliau. Pasirinkimą lemia atsakymai į konkretaus objekto klausimus. Vieno teisingo atsakymo nėra, nes visos tvarių pastatų vertinimo sistemos yra pasirenkamos savanoriškai. Na, bent kol kas Lietuvoje jos neprivalomos. Užsienyje jau vyksta pokyčių šia linkme, bet dabar ne apie tai 🙂

 

KOKIE BŪNA ĮVERTINIMO LYGIAI?

Tiek BREEAM, tiek LEED vertina šimtabalėj sistemoj. Tik BREEAM‘e tai procentai, o LEED‘e balai. Tiesa, LEED dar duoda „bonusą“ už ypač gerus rezultatus, tai iš viso gaunasi 110 balų skalė. LEED sertifikatą išduoda pasiekus mažiausiai 40/110 balų, o BREEAM pereinamasis balas yra tik 10%/100%. Taigi BREEAM skalė „platesnė“. Todėl ir BREEAM sertifikavimo lygių daugiau – šeši (LEED‘e tik keturi). Atstumai tarp žemiausių įvertinimų yra nedideli, taip skatinama dar truputį pasitempti ir nesunkiai „peršokti“ į aukštesnį įvertinimą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad apetitas auga bevalgant. Pradinis planas dažniausiai būna 1-2 sertifikavimo lygiais žemiau, negu vėliau užsibrėžiama pasiekti 🙂

Tačiau kai prasideda aukščiausių įvertinimų siekimas, „atstumas“ iki sekančio įvertinimo – jau 10-15 balų. Ir ne bet kokių balų, o pačių sunkiausių ir brangiausių, nes tie lengvesni jau buvo susirinkti apačioje. Todėl siekti aukščiausio įvertinimo yra didelis iššūkis ir tokių, aukščiausius įvertinimus gavusių pastatų, pasaulyje yra vienetai.  Aišku, jų kasmet daugėja, nes sportinis užsidegimas skatina pavyti ir pralenkti. Nuo to laimime visi, nes sulig kiekvienu aukščiausiu įvertinimu, dėl kurio reikėjo gerokai pasistengti sugalvojant naujų sprendimų ir išradimų, visa rinka pajuda laipteliu aukštyn. Tvaruoliai šaunuoliai!

 

TVARUMO KATEGORIJOS

Tiek BREEAM‘e, tiek LEED‘e atsikartoja tos pačios, svarbiausios vertinimo kategorijos – energetika, vandens taupymas, geras patalpų mikroklimatas, atliekų tvarkymas, sklypo tvarumas, susisiekimas. Kodėl tos kategorijos yra praktiškai visuose tvarumo standartuose? Ogi todėl, kad būtent šie aspektai pastatuose daro didžiausią neigiamą poveikį aplinkai, o tvarumo tikslas yra tą poveikį maksimaliai sumažinti. Šių kategorijų tinkamas išpildymas labiausiai ir skiria tvaruolį nuo įprasto pastato. Žinoma, tam tikra vertinimo kriterijų dalis skirtinguose standartuose skiriasi, bet ji sudaro tik kokius 20-30%. O visa kita – tai tos pagrindinės kategorijos, tvarumo „ramsčiai“.

Detaliau apie tvarumo kategorijas parašysiu jau kitame įraše.