Knygos man vienas didžiausių malonumų! Pamenu, kaip vaikystėj su glėbiu knygų kas savaitę ar dvi keliaudavau į mokyklos biblioteką. Perskaičiau ko gero visas vaikiškas knygas! Tokių entuziastingų skaitytojų būta daug, nes kai kurioms knygoms gauti reikėdavo užsirašyti į sąrašą. O kiek džiaugsmo buvo, kai gavau dovanų spalvotąją užsienietišką „Ką žmonės dirba visą dieną“! Knygos tuomet dar nebuvo produktas, kurį įsigytum užėjęs į Maksimą. Ir pačių Maksimų dar nebuvo…
Pastebiu, kad vartojimo siautulys įsisuko ir į knygų pasaulį. Pasiūla vejasi paklausą, knygas rašo ir leidžia visi, kas netingi. O žmonės perka. Tik įdomu, kas visas jas skaito?? Man pačiai su knygomis neretai būna kaip su dovanomis – smagiau rinkti ir pirkti, negu vėliau rasti laiko jas perskaityti iki galo. Todėl po kelių impulsyvių apsipirkimų, įkvėptų knygų mugės ir išpardavimų, teko įvesti tvarumo “apribojimus” knygų įsigyjimui.
Pagrindinė mano taisyklė – popierines knygas gerai atsirinkti. O kai nusprendžiu pirkti, pirmiausia sužinoti, ar tą knygą galima įsigyti iš perskaitytų knygų katalogo sena.lt. Ten žmonės parduoda jiems nereikalingas knygas. Esu pirkusi ir pardavusi ne vieną knygą per šį puslapį, visuomet malonu apsikeisti knyga su jos buvusiu/būsimu skaitytoju. Tiesa, šių dėvėtų knygų kainas nustato patys pardavėjai, todėl pasitaiko, kad būna pigiau įsigyti naują, nei dėvėtą. Aš savo senas knygas parduodu už centus, nesiekdama susigrąžinti įdėtos vertės, nes ją jau gavau – skaitydama. Tiesiog noriu, kad knygos keliautų toliau, o ne dūlėtų mano lentynose.
Deja, sena.lt knygų anglų kalba mažai, todėl jas tenka pirkti ir siųstis iš užsienio. Tuo tikslu pirmiausia peržiūriu dėvėtų knygų katalogus Amazon arba Ebay. Ten žmonės iš įvairiausių pasaulio kampelių parduoda perskaitytas knygas. Pavyzdžiui, dabar skaitoma knyga “At home” atkeliavo iš Indijos! Žinoma, siuntimas irgi palieka CO2 pėdsaką dėl transportavimo nuo taško A iki taško B, todėl renkuosi knygas minkštu viršeliu, kad siuntinys būtų kuo lengvesnis.
Tikiu, kad apsikeitimo daiktais principas yra naudingas nepaisant su tuo susijusio poveikio aplinkai, nes dalinimosi ekonomika yra tvarumo dalis.
Beje, tokios knygos su minkštais viršeliais, iš perdirbto popieriaus yra ir pigesnės, o turinys juk tas pats!
Knyga iš perdirbto popieriaus – ir lengvesnė, ir pigesnė
Dar vienas tvarumo kriterijus knygoms – sertifikuotas popierius. Dažniausiai pasitaiko sertifikuotas pagal FSC standartą (iš atsakingai užauginto miško), o skandinavijos šalyse – Nordic Swan ekoženklu pažymėti spausdiniai.
Knyga, spausdinta ant FSC sertifikuoto popieriaus
Suomiška knyga, atspausdinta ant Nordic Swan Ecolabel ženklinto popieriaus
Kai kurias knygas anglų kalba perku audio formatu. Paskutiniu metu pamėgau Amazon Audible. Ten didelis pasirinkimas, patogu pirkti ir galima klausyti neturint prieigos prie interneto, pavyzdžiui, skrendant lėktuvu. Be to, akys pailsi nuo ilgų valandų prie kompiuterio ir naudingą turinį gaunu ausimis. Toje programėlėje, beje, galima pasireguliuoti klausymo greitį, pasižymėti patikusias vietas ir net pasirašyti sau komentarą, kad vėliau būtų galima prisiminti įstrigusius momentus. Visai kaip popierinėje knygoje, tik be pieštuko.
Biblioteka? Kai gyvenau Helsinkyje, praktiškai visas naujausias įdomias knygas rasdavau miesto bibliotekoje. Kai kurių populiariausių tekdavo palaukti eilėje, bet pirkti beveik neprisireikdavo. Kas kita su lietuviškomis bibliotekomis. Čia laiko tarpas tarp naujai išleistų knygų prekyboje ir bibliotekose ir palyginti ilgas, kad norėtųsi laukti. Be to, knygų anglų kalba pasirinkimas ne toks, kokio norėtųsi. Todėl į biblioteką užsuku pasiilgusi kažkurio lietuvių rašytojo kūrybos ar nesenstančios klasikos, o naujausią literatūrą „žvejoju“ kitur. Smagu, kad daugėja ir atvirų bibliotekų, kur miestų gyventojai keičiasi knygomis.
Atvira miesto biblioteka Kopenhagoje
Ir, žinoma, resursai draugų knygų lentynose! Ten galima rasti daug įdomių egzempliorių, nes mano draugai turi panašius interesus ir tikėtina, kad jų dėmesį patraukusios knygos bus įdomios ir man. Be to, grąžinimo terminas yra draugiško susitarimo reikalas, todėl galima skaityti neskubant. Kai perskaitau gerą knygą visuomet perklausiu artimųjų ratą, gal kažkas norėtų tos knygos ir dažniausiai sekantį savininką/skaitytoją lengvai randu.
Nei dienos be knygos!
Dovanotos, dėvėtos, skolintos, įgarsintos, atspaustos ant aplinkai draugiško popieriaus, bet svarbiausia – įdomios ir vertingos! Kaip sako Bea Jonhson, buying is voting. Ir nors nesinorėtų knygos vadinti produktu, ją pirkdami balsuojame už turinį ir formą, kurių norime matyti daugiau. Todėl palaikykime tai, kas mums vertinga, rinkimės tvarų formatą ir dalinkimės skaitymo malonumu su kitais!