Pradėkime nuo pradžių pradžios.

Tai kas gi tas tvarumas?

Dažniausiai jis apibrėžiamas kaip veikimas, nekenkiant kitiems, o ypač ateities kartoms. Nes šiuo metu, kaip niekad anksčiau gyvenama būsimų kartų sąskaita. Eikvojami ištekliai, teršiama aplinka, ignoruojami gamtos siunčiami pavojaus signalai, galvojama, kaipgi čia dar daugiau pasipelnius? O apie pasekmes pagalvojama jau po visko. Jei iš viso pagalvojama. Todėl aš asmeniškai tvarumą apibrėžčiau ”apie viską pagalvota”, perfrazuojant vienos maisto prekių parduotuvės šūkį. T.y., pagalvota ne tik apie save, bet ir apie kitus. Apie mano veiksmų pasekmes. Nes kai aš laimiu kitų sąskaita, atimu iš tų kitų, jie pralaimi. Kai mano aplinkoje ima daugėti pralaimėtojų, tai ar ilgai truks mano sėkmė? Ir priešingai – kai aš laimiu ir kiti iš to laimi, laimime visi.

Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, tai – ilgalaikis laimėjimas, kuriuo ir pagrįstas tvarumas. Veikti reikia taip, kad ir pačiam būtų naudinga, bet ir kitiems į naudą. Tvarumo požiūriu, ”atėmimas” iš kitų dėl savo naudos yra nemokšiškumas. Atimti lengviausia, o kurti vertę nekenkiant kitiems reikalauja kūrybiškumo. Todėl tvarumas niekada nebus nemokšų kelias. Šį veikimo principą rinksis kūrybiškiausi, drąsiausi, atsakingiausi. Laimėtojai  🙂

Tvarumas paremtas ant trijų kertinių akmenų – ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio. Tiksliau jų balanso, dermės. Šis principas dar vadinamas triple bottom line arba lietuviškai – trigubu tvarumo pagrindu. Ir šiam principui jau 20 metų!  Jo autorius – John Elkington, 1997-aisiais išleidęs knygą „Cannibals with forks: Triple Bottom line of 21st Century Business“.Jis nevyniojo į vatą. Taip ir pavadino savo knygą – kanibalai, valgantys su šakutėmis. Čia apie mus, išsilavinusius, protingus žmones, kultūringai „valgančius“ kitus, ypač savo vaikus ir anūkus. Nes po mūsų jiems gėrio Žemėj liks mažiau, problemų daug daugiau. Kad nenuobodžiautų…

Kiek aplinkui mus „kultūringai valgančių“ verslų! Kurie kerta miškus, kad pagamintų mums baldų, bet „pamiršta“ juos atsodinti. Arba toli toli nuo Lietuvos įdarbina savo fabrikuose vaikus, kurie lenkia jaunas nugaras už grašius, kad mes vaikščiotume su madingais batais. Juk vis tiek čia nieks neklausia, kaip ir kur tie batai pagaminti. Arba jie „netyčia“ išleidžia teršalus į upes ir ežerus, nes po to juk vis tiek įrodys, kad anokia čia žala. Kaimynas juk pernai buvo užteršęs dar labiau. O mes tuo tarpu tik palinguojame galva „taip, žinau, kad verslai taip elgiasi, bet man juk reikia ir baldų, ir batų.  Negi basas vaikščiosiu? O daugiau mokėti irgi nenoriu…“ O iš lietuviškų pavyzdžių pirmiausiai į galvą ateina neatsakingi statytojai, kurie pastato beleką belekaip, parduoda tokią chaltūrą, o kai pastato naudotojai susizgrimba, kad juos apgavo, statytojų pėdos jau būna seniai ataušusios… Pažįstu  žmonių, kuriems teko gyventi ar dirbti tokiuose pastatuose. Man labai įdomu, ar statytojai ramiai džiaugėsi uždarbiu, kai juos kasdien keikė nepatenkinti pastatų naudotojai? Labai abejočiau. Taip uždirbti pinigai dažniausiai greitai išgaruoja… Tokie ne tik tvarumo, bet ir Visatos dėsniai. Bet dabar ne apie tai.

Taigi matydamas tokias iškreiptas tendencijas versle, John‘as Elkington‘as parašė knygą, kurioje nurodė, koks turi būti verslas – tvarus, pažangus, atsakingas. Savo finansinę sėkmę auginantis be socialinės ir aplinkosauginės žalos. Tik taip jis bus sėkmingas ilgą laiką, kurs vertę sau ir kitiems. Tvarus verslas rūpinasi savo darbuotojais, klientais, kaimynyste, miestu/ šalimi, netgi konkurentais, nes juk visi verda vienam katile. Tvarus verslas nekenkia aplinkai, o jei daro jai neigiamą įtaką, tai kompensuoja ją 110%. Tvarus verslas nėra trumparegiškas – jis atsisako technologijų, kurios gal šiandien pigesnės, bet teršia aplinką. Jis verčiau investuoja šiek tiek daugiau šiandien, kad rytoj netektų gailėtis. Tvarus verslas yra atviras ir atsakingas, nes pinigus uždirba skaidriai, moka mokesčius, atlyginimus ir dividendus. Juo pasitiki partneriai, klientai ir darbuotojai. Tvarus verslas žengia savo sektoriaus priekyje ir rodo kitiems kelią. Jis laimėtojas. Šiame blog‘e tokį verslą ir elgseną aš vadinsiu TVARUOLIU. Tvaruolis šaunuolis 🙂