Atsakingumą deklaruok atsakingai

Tubūt visiem pažįstamas jausmas, kai reikia išlaikyti egzaminą, nors tos vienos nakties dar pritrūko… Gauni klausimą, į kurį nežinai, ką atsakyti, todėl beri viską, ką tik atsimeni. Žinau nežinau, vis tiek rašau. Iš bendro išsilavinimo. Mažu pataikysiu?

Panašiai atrodo lietuviškų įmonių socialinės akcijos ir iniciatyvos. Toks vaizdas, kad jos nori išlaikyti tą egzaminą (nes visi taip daro), bet dažniausiai nežino nei klausimo, į kurį atsakinėja, nei tuo labiau atsakymo į jį. Todėl šaudo įvariom kryptim. Mažu pataikys?

Pavyzdžiui, jos sukviečia kolektyvo narius sodinti medelius, kabinti inkilus, rinkti šiukšles. Padaro keletą gražių fotografijų, pasivaišina arbata ir išsiskirsto iki sekančio pavasario. Kažin, ar beužsuka pažiūrėti, ar medeliai gerai auga, ar tuose inkiluose kas nors apsigyveno? Na, gal vienas kitas dalyvis ir sugrįžta pasižiūrėti, ar viskas prigijo, bet daugumai tai – vienkartinė pramoga. O rudenį tie medeliai numeta lapus ir įmonės „tvarumo“ kaip nebūta 🙂

Medžiai ir inkilai man labai patinka ir aš visuomet apsidžiaugiu pamačius jų pagausėjimą mieste. Bet kai jais naudojamasi kaip įvaizdžio kūrimo priemonėmis, man kyla klausimas, kodėl įmonės tai daro? Suprasčiau, jei tai būtų miškininkystės, medienos perdirbimo ar gamtosaugos sektoriaus įmonių akcijos. Bet kada jas organizuoja visai kito tipo organizacijos, man kvepia savireklama. Ir pramoga. Na, daugų daugiausia personalo edukacija. Bet tik tiek.

Žinoma, nieko čia blogo pramogauti darant gerus darbus, bet tuomet nederėtų tų akcijų ir iniciatyvų vadinti įmonės atsakingumo išraiška plačiąja prasme. Kodėl? Ogi todėl, kad tos medelius sodinančios įmonės veikia visai kitoje sferoje, kurioje jos įtaka, tiek teigiama, tiek neigiama, yra žymiai reikšmingesnė, tik apie tai  viešai nekalbama. Įmonės demonstruoja savo atsakingumą (ar „atsakingumą“) medeliais ir inkilais, nors tai visai nesusiję su jų pagrindine veikla.

Tuomet man kyla kitas klausimas. Kodėl nekalbama apie pagrindinę veiklą ir joje daromą įtaką? Nes juk logiška būtų garsinti ir garsintis nuopelnais visų pirma savo veikloje, o medelius ir inkilus pridėti prie to. Gal tos įmonės galvoja, kad niekam tai neįdomu? O gal nežino, nuo ko pradėti? O gal nesinori apie save atvirai kalbėti? Matyt medeliai ir inkilai yra daug saugesnė ir lengvesnė priemonė pelnyti visuomenės palankumą. Beje, medelius ir inkilus naudoju tik kaip vieną iš pavyzdžių. Gali būti ir vienkartinė diena beglobių gyvūnų prieglaudoj ar kraujo donorystės akcija. Tai yra puikios iniciatyvos, jei naudojamos kaip darbuotojų edukacija ir socialinio/ aplinkosauginio sąmoningumo skatinimas kolektyve. Bet jos neturėtų būti naudojamos pačios įmonės veiklos atsakingumui pabrėžti, apie kurį šiame įraše kalbu.

Atvirumui ir tvarumui jau pribendusios įmonės dažniausiai naudojasi tarptautiniu, pasaulyje plačiausiai taikomu įmonių atskaitingumo standartu GRI (angl. Global Reporting Initiative). Iš esmės tai yra klausimynas, į kurį organizacijos turi atsakyti. Tikslingai ir į temą. Kaip rimtam egzamine. Ne apie medelius ir inkilus, o apie savo veiklos esmę.

GRI reikalauja pateikti informaciją apie savo įmonės struktūrą ir valdymą, finansus, vyrų/ moterų lygias galimybes įmonėje, elektros, šilumos energijos, vandens suvartojimą, CO2 emisijas… Apie tai, ar žaliavas savo produkcijai pirko iš patikimo, legaliai dirbančio tiekėjo, ar perdirbo jas nekenkdami aplinkai, ar gamyklose užtikrinama saugi darbo aplinka ir darbuotojai gauną teisingą darbo atlygį. Ar pagalvota apie pakuotės sumažinimą ir mažesnę taršą dėl gaminio transportavimo iki pardavimo vietos. Ar suteikiamas garantinis aptarnavimas ir galimybė grąžinti pasenusį gaminį perdirbimui. Ar investuojama į darbuotojų tobulinimąsi, dalijamasi žiniomis su jaunąja karta. Kokie keliami tikslai artimiausių kelių metų laikotarpiui ar net visam dešimtmečiui. Galima tęsti ir tęsti…

Ar turime tokių brandžių atsakomybės deklaravimo pavyzdžių Lietuvoje? Deja, kol kas tik kelios įmonės tai daro išsamiai, pagal GRI. Ir tai labiau dėl to, kad didžiosioms, biržoje savo akcijomis prekiaujančios įmonėms, yra privaloma deklaruoti nefinansinius rodiklius. Tai ir deklaruoja. O likusios įmonės kol kas daugiausiai šaudo aplink taikinį, vengdamos kalbėti apie esmę. Kita vertus, inkilai ir medeliai puošia miestą… Ačiū joms už tai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *